LAT

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ES Teisingumo Teismo prašo pasisakyti dėl galimybės taikyti draudimo apsaugą Snoro akcijas siekusiems įsigyti asmenims  plačiau...

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT), išnagrinėjęs kasacinę bylą dėl asmenų, siekusių įsigyti banko „Snoras“ akcijų, lėšų, kurios buvo pervestos į šio banko sąskaitą kredito įstaigoje „Finasta“, apsaugos, nutarė kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijai kilo pagrįstų abejonių dėl Indėlių direktyvos nuostatų taikymo. Nagrinėjamoje byloje indėliais prašoma pripažinti ir indėlių garantijų sistemos apsaugą taikyti asmenų lėšoms, esančioms ne jų asmeninėse ar jungtinėse banko sąskaitose, o banko „Snoras“ nuskaitytas ir pervestas arba pačių asmenų įmokėtas lėšas į banko „Snoras“ vardu atidarytą sąskaitą kitoje kredito įstaigoje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat prašo įvertinti, ar Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjas tinkamai įgyvendino Indėlių direktyvos nuostatas, indėlio sąvoką susiedamas su banko operacijomis apskritai, o ne su įprastiniai banko sandoriais kaip numatyta direktyvoje. ES Teisingumo Teismas nėra pateikęs aiškinimų šiuo aspektu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuomone, įprastinis bankinis sandoris yra vertinamojo pobūdžio sąvoka, kredito įstaigų teikiamų finansinių paslaugų ir su šia veikla susijusių atliekamų operacijų spektras yra platus, todėl ši sąvoka gali būti skirtingai suprantama ES valstybėse narėse, todėl negalima vienareikšmiškai teigti, kokios bankinės operacijos gali būti laikomos įprastinėmis.

Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tinkamam bylos išnagrinėjimui būtina, kad Teisingumo Teismas pateiktų Indėlių direktyvoje vartojamos įprastinės bankinės operacijos sąvokos aiškinimą, ar nurodytų vertinimo kriterijus, pagal kuriuos bylą nagrinėjantis teismas galėtų nustatyti, ar minėtos vykdytos operacijos patenka į šią sąvoką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas sustabdė civilinės bylos nagrinėjimą iki Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo gavimo. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos

Nutartis netrukus bus skelbiama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo internetinėje svetainėje http://www.lat.lt (bylos Nr. 3K-3-666-706/2015).

2016.02.05. INFOLEX

Teisingumo sistema turi tapti demokratiškesne ir įtraukti daugiau žmonių. Vadovaudamasi šiuo principu, Teisingumo ministerija kartu su mokslininkais ir teisės praktikais parengė Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepciją, kuri bus pateikta visuomenei svarstyti. Kokias bylas nagrinėjant dalyvautų teismų tarėjai? Kaip jie būtų atrenkami? Kiek valstybei kainuotų šis institutas?

„Visuomenės nuomonės apklausos skelbia, kad net 61 proc. Lietuvos gyventojų pritartų visuomenės atstovų įtraukimui į teismų darbą. Kartu su mokslininkais ir teisės praktikais parengėme teismų tarėjų koncepciją, kad būtų galima dalykiškai diskutuoti dėl šios institucijos ateities, - sako teisingumo ministras Juozas Bernatonis. - Parengtoje koncepcijoje siūloma, kad tarėjai dalyvautų ne visų, o tik atskirų kategorijų bylose, kuomet tokioms byloms visuomenė skiria daugiau dėmesio bei teismų sprendimai sulaukia rezonansinio atgarsio“.
Tarėjai dalyvautų bylose dėl labai sunkių nusikaltimų padarymo (už kuriuos baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo); bylose dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų; darbo bylose; civilinėse bylose dėl žalos, atsiradusios dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų, atlyginimo; civilinėse ir administracinėse bylose, kuriose pareikštas ieškinys ar pareiškimas viešajam interesui ginti bei bylose dėl tarnybinių ginčų.
Tarėjai būtų skiriami dalyvauti šiose bylose tik tuomet, kai to pageidautų bent viena proceso šalis, prokuroras, kaltinamasis, nukentėjusysis ar jų gynėjai ir (ar) atstovai. Tačiau nagrinėjant bylas dėl korupcinio pobūdžio nusikaltimų ir darbo bylas tarėjai būtų skiriami visais atvejais.
„Kartu su teisėju šias bylas nagrinėjantys tarėjai iš esmės turėtų tokias pačias teises kaip ir teisėjas. Jeigu bylą nagrinėtų vienas teisėjas, tuomet su juo posėdžiautų du tarėjai, jei trys teisėjai – tuomet keturi tarėjai. Tarėjai dalyvautų tik žodinio bylos nagrinėjimo procese pirmos instancijos teismuose“, - pažymi J. Bernatonis.
Pagal parengtą koncepciją tarėjais galėtų būti ne jaunesni nei 25 metų ir ne vyresni nei 65 metų nepriekaištingos reputacijos Lietuvos piliečiai, mokantys lietuvių kalbą ir deklaravę gyvenamąją vietą Lietuvoje. Tarėjais negalėtų būti valstybės politikai, valstybės pareigūnai, statutiniai valstybės tarnautojai, teisėjai, prokurorai, advokatai (advokato padėjėjai), notarai (asesoriai), antstoliai (antstolio padėjėjai), teismo, prokuratūros ar ikiteisminio tyrimo įstaigos valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, kariai. Taip pat į tarėjų sąrašą nebūtų atrenkami asmenys, kurie dėl sveikatos būklės ar kitų svarbių priežasčių negali atlikti tarėjo pareigų.
Siūloma nustatyti, kad asmenys, atitinkantys tarėjams keliamus reikalavimus, į šį sąrašą galėtų įsirašyti savanoriškais pagrindais. Jei savanorių kandidatų nepakaktų, tarėjų sąrašas būtų sudaromas atsitiktinės atrankos būdu, vadovaujantis Gyventojų registro duomenimis.
„Dalyvauti konkrečiose bylose į sąrašą įtraukti tarėjai taip pat būtų skiriami atsitiktinės atrankos būdu, pasinaudojant Lietuvos teismų informacine sistema. Siūloma nustatyti, kad per vienus metus tas pats asmuo gali būti skiriamas dalyvauti nagrinėjant ne daugiau kaip 1–2 bylas. Prioriteto tvarka bylos būtų skiriamos nagrinėti asmenims, įrašytiems į tarėjų sąrašą savanoriškais pagrindais“, - pasakoja teisingumo ministras.
Koncepcijoje siūloma, kad tarėjams už darbą būtų mokama apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos dydžio kompensacija pagal faktiškai bylai nagrinėti sugaištą laiką, t. y. mokama už tas dienas, kuomet tarėjas posėdžiauja. Šiuo metu apylinkės teisėjo pareiginės algos dydis, neatskaičius mokesčių, yra 1853,10 euro. Pavyzdžiui, už vieną darbo dieną būtų mokama 88,24 euro kompensacija. Skaičiuojama, kad tarėjų kompensacijoms kasmet reikėtų sumokėti apie 7 mln. eurų.
Teisingumo ministerijos nuomone, norint įteisinti tarėjų institutą Lietuvoje, reikėtų keisti Konstituciją ir 9 įstatymus.
„Tarėjų instituto įdiegime aš matau daug teigiamų pasekmių - didesnį visuomenės pasitikėjimą teismais, didesnes demokratijos garantijas, papildomą apsaugą nuo galimo poveikio teismui ir nuo paties teismo piktnaudžiavimo“, - teigia J. Bernatonis.
Mišrios profesionalių teisėjų ir tarėjų kolegijos yra labai populiarios tiek Rytų ir Vidurio, tiek Vakarų Europoje. Tarėjų institutas veikia Vokietijoje, Prancūzijoje, Švedijoje, Austrijoje, Belgijoje, Danijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje.

2016.02.02. teismai.lt

Teismai siekia didinti taikiai išspręstų ginčų skaičių Lietuvoje

600 teismų ir Nacionalinės teismų administracijos atstovų mokėsi padėti šalims civilinėse bylose išspręsti ginčą taikiai, tarpininkaujant vienam ar keliems tarpininkams (mediatoriams). Nuo rugpjūčio mėnesio beveik visus Lietuvos regionus apkeliavę „Teisminės mediacijos taikymo mokymai“ suteikė teisėjams, teisėjų padėjėjams ir Nacionalinės teismų administracijos darbuotojams žinių apie teisminės mediacijos taikymo procesą.
Seminarų metu buvo mokomasi taikyti teisminės mediacijos procedūrą, o ją praktikoje jau taikantys asmenys tobulino kvalifikaciją ir stiprino reikalingus gebėjimus sėkmingai vykdyti teisminę mediaciją ir taikaus ginčo sprendimo bei sureguliavimo procedūras civilinėse bylose.
„Mane sudomino patrauklus mokymų turinys, įdomi tema, skirta ne tik gilinti teisines žinias, bet ir bendražmogiškiems gebėjimams, kurie yra itin reikalingi tiek kasdieniame darbe, tiek apskritai gyvenime“, – sako mokymų dalyvė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisės tyrimų ir apibendrinimo departamento Privatinės teisės grupės teisėjo padėjėja Simona Bronušienė.
„Mediatorių įsivaizduoju kaip ramų žmogų, vengiantį vertinimų ir neperšantį savo sprendimo“, – sakė mokymų dalyvė.
Anot mokymų dalyvių, įgytos žinios ir gauta informacija jiems buvo labai vertinga, o išdėstyta medžiaga suteikė daug psichologinių ir papildomų teisinių žinių. Dalis mokymų dalyvių, pamatę praktinį mediacijos iliustravimą ir turėję galimybę pabūti mediatoriaus vietoje susidomėjo šiuo procesu ir pareiškė norą tapti mediatoriais.
Prašymą perduoti ginčą teisminei mediacijai gali pareikšti bet kuri ginčo šalis arba civilinę bylą nagrinėjantis teisėjas.
Daugiau:

Informacija apie teisminę mediaciją

Teismo mediatorių sąrašas

Šie mokymai buvo įgyvendinami 2009–2014 m. Norvegijos finansinio mechanizmo programos LT13 „Efektyvumas, kokybė ir skaidrumas Lietuvos teismuose“ projekto „Teismų sistemos atstovų (įskaitant teisėjų, teismo darbuotojų ir NTA atstovų) kompetencijos gerinimas (mokymas)“.

 

Vaikų išlaikymo fondas

(šaltinis: socialinės apsaugos ir darbo ministerija)

Kas yra Vaikų išlaikymo fondas?

Vaikų išlaikymo fondas (VIF) – tai valstybės piniginės lėšos, iš kurių bus mokamos išmokos vaikams, kurie pagal teismo sprendimą arba pagal teismo patvirtintą vaiko (vaikų) išlaikymo sutartį negauna viso arba dalies išlaikymo, priteisto iš vaiko tėvo (tėvų). Išlaikymas turi būti nustatytas mokėti periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį.

VIF administruoja Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracija (GVIFA) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Ką reikia žinoti kreipiantis į GVIFA dėl išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo gavimo

Kas turi teisę kreiptis?

Teisę kreiptis į GVIFA išmokoms iš VIF gauti turi vienas iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu gyvena vaikas, arba teismo sprendimu paskirtas vaiko globėjas (rūpintojas), kurie nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje (t. y. Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių duomenys apie gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturinčiųjų gyvenamosios vietos – apie savivaldybę, kurioje gyvena, yra įrašyti į Lietuvos Respublikos gyventojų registrą arba nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai).

Kas turi teisę į išmoką?

Vaikas – nuolat gyvenantis Lietuvos Respublikoje jaunesnis nei 18 metų asmuo, taip pat vyresnis nei 18 metų nedarbingas asmuo, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas) ir kuris ilgiau kaip mėnesį negauna teismo sprendimu arba teismo patvirtinta vaiko (vaikų) išlaikymo sutartimi nustatyto išlaikymo arba gauna tik dalį nustatyto išlaikymo iš vieno ar abiejų tėvų.

Kokie yra kreipimosi į GVIFA būdai?

Paštu, siunčiant registruotu laišku prašymo ir antstolio išduotos pažymos originalus ir kitų dokumentų originalų kopijas, patvirtintas notaro arba seniūno. Tiesiogiai, pateikiant reikalingų dokumentų originalus GVIFA administracijai nustatytu darbo laiku.

Kokius dokumentus reikia pateikti?

• Nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti. Kiekvienam vaikui pildomas atskiras prašymas. Prašymo formą galima rasti šiame puslapyje. Prašymas gali būti pildomas vietoje, pateikiant dokumentus;
• Pareiškėjo Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio paso arba asmens tapatybės kortelę arba Lietuvos Respublikos pasą, arba leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;
• Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie pareiškėjo deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
• Seniūnijos (savivaldybėse, kuriose yra įsteigtos seniūnijos) arba kito savivaldybės administracijos padalinio (savivaldybėse, kuriose seniūnijos neįsteigtos, arba savivaldybių teritorijose, kurios nepriskirtos seniūnijoms) išduotą pažymą apie vaiko deklaruotą gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, o neturintis gyvenamosios vietos – pažymą apie įtraukimą į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą;
• Antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo);
• Vaiko gimimo liudijimą;
• Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išduotą darbingumo lygio pažymą (kurioje nurodyta darbingumo lygio priežastis – ligos ar būklės, atsiradusios iki 24 metų, arba ligos ar būklės, atsiradusios nuo vaikystės), jeigu kreipiamasi dėl vyresnio nei 18 metų nedarbingo asmens, kuriam iki sukankant 18 metų buvo nustatytas invalidumas (neįgalumas);
• Teismo sprendimą arba savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą, arba savivaldybės valdybos (mero) sprendimą (potvarkį) dėl asmens paskyrimo vaiko globėju (rūpintoju), jeigu pareiškėjas yra vaiko globėjas (rūpintojas).

Pastaba. Pakartotinai kreipdamasis į GVIFA dėl išmokos, pareiškėjas turi pateikti nustatytos formos prašymą išmokai iš VIF gauti ir antstolio išduotą pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą (ši pažyma turi būti pateikiama ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo).

Prašymo išmokai iš Vaikų išlaikymo fondo gauti forma

Prašymo GVIFA dėl išmokų skyrimo iš Vaikų išlaikymo fondo pavyzdys ir pildymo instrukcija

Pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą forma 

Prašymas „Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo"

(Pastaba. Prašymą Dėl pažymos apie išmokų iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą išdavimo galite užsisakyti ir paskambinę telefonu (8 5) 265 3986. Šiuo telefonu taip pat galite kreiptis dėl pasiteiravimo apie pažymą bei jos atsiėmimą)

Kokie yra išmokos mokėjimo terminai?

Sprendimas dėl išmokos iš VIF mokėjimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo dienos. Jeigu dokumentai buvo pateikti papildomai, sprendimas priimamas per 10 darbo dienų nuo tos dienos, kurią gautas paskutinis reikiamas dokumentas.

Išmoka mokama periodinėmis išmokomis vieną kartą per mėnesį. Išmoka pradedama mokėti ne vėliau kaip nuo kito kalendorinio mėnesio po sprendimo mokėti išmoką priėmimo dienos. Jeigu periodinė išmoka mokama ne už visą mėnesį, jos dydis apskaičiuojamas proporcingai to mėnesio kalendorinių dienų, už kurias išmoka skiriama, skaičiui.

Išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį pervedama iki kito mėnesio 25 dienos į nurodytą pareiškėjo arba vaiko sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiame banke.

Kokio dydžio išmoką galima gauti?

Iš VIF mokama ne didesnė kaip 1,5 MGL dydžio išmoka vienam vaikui per mėnesį. Konkretus išmokos dydis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyta tvarka.

Išmokos mokėjimas sustabdomas, jeigu:

• pareiškėjas raštu pateikia prašymą sustabdyti išmokos mokėjimą;
• pareiškėjas atsisakė priimti išmokas;
• pareiškėjui apribota tėvų valdžia arba globėjas (rūpintojas) atleistas ar nušalintas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimo;
• pareiškėjas mirė.

Apie aplinkybių, dėl kurių stabdomas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti GVIFA.

Išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu:

• vaikas pradeda gauti iš skolininko visą arba dalį nemokėto išlaikymo, priteisto teismo sprendimu arba teismo patvirtinta sutartimi mokama periodinėmis išmokomis kartą per mėnesį;
• skolininkas mirė;
• atsiranda Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatyti vaikui priteisto išlaikymo išieškojimo nutraukimo pagrindai (nepilnametis emancipuojamas; vaikas sulaukia pilnametystės; vaikas įvaikinamas; vaikas mirė).

Apie aplinkybių, dėl kurių nutraukiamas išmokų iš VIF mokėjimas, atsiradimą arba sužinojimą apie jų atsiradimą pareiškėjas privalo per 3 darbo dienas informuoti GVIFA.

Ką privalo žinoti pareiškėjas, gaunantis išmokas iš VIF vaikui išlaikyti?

Prieš kreipdamasis į GVIFA dėl išmokų iš VIF gavimo, pareiškėjas privalo gauti nustatytos formos antstolio pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą. Ši pažyma kartu su kitais reikiamais dokumentais turi būti pateikta GVIFA ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo jos išdavimo.

Pareiškėjas neteisėtai gautą VIF išmoką privalo grąžinti GVIFA administracijai į sąskaitą LT28 7300 0101 0539 8685.

Dėl pareiškėjo kaltės permokėta ir negrąžinta VIF išmokų suma išskaičiuojama GVIFA direktoriaus ar jo įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu iš pareiškėjui priklausančių VIF išmokų, išskaitant ne daugiau kaip 20 procentų per mėnesį mokėtinos sumos tol, kol permokėta suma grąžinama.

Jei VIF išmokos mokėjimas pareiškėjui nutraukiamas, o permokėta išmokos suma neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas iš pareiškėjo išieškomas įstatymų nustatyta tvarka.

Dėl GVIFA kaltės neišmokėta VIF išmokos suma išmokama už tą laikotarpį, kada ji turėjo būti mokama GVIFA sprendimu.

Skolininko nemokamas išlaikymas vaikui ir dėl to susidariusi skola iki kreipimosi į GVIFA dienos iš Vaikų išlaikymo fondo nebus kompensuojama.

Už teismo sprendimo arba teismo patvirtintos sutarties dėl išlaikymo vaikui priteisimo vykdymą yra atsakingas antstolis, kuriam yra perduotas vykdyti šis teismo sprendimas arba teismo patvirtinta sutartis.

Skolininkas informuojamas apie tai, kad valstybė perima skolininko pareigą mokėti lėšas vaikui išlaikyti ir įstatymų nustatytais būdais sieks iš skolininko išsireikalauti iš VIF išmokėtas sumas ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo išmokėtų sumų iki jų visiško išieškojimo iš skolininko. Tuo atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta yra nežinoma, informacija apie GVIFA priimtą sprendimą ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio sprendimo priėmimo paskelbiama „Valstybės žiniose“.

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos adresas ir darbo laikas

Rinktinės g. 48 (I-as aukštas), LT-09318  Vilnius
Kontaktinis tel. (8 5) 265 3986
Tel./fax. (8 5) 265 3984
El. paštas: info@gvifa.lt
GVIFA kontaktai

Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos darbo laikas
Pirmadieniais-ketvirtadieniais: 8.00–17.00 val.
Penktadieniais: 8.00-15.45 val.
Pietų pertrauka: 12.00-12.45 val.

Teisės aktai

2006 m. gruodžio 19 d. Nr. X-987 Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatymas

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 28 d. nutarimas Nr. 801 „Dėl išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. gruodžio 11 d. įsakymas Nr. A1-356 "Dėl teisės aktų, numatytų Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme, patvirtinimo" su vėlesniais pakeitimais

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymas Nr. A1-219 „Dėl Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2007 m. rugsėjo 26 d. įsakymas Nr. 1R-371 „Dėl pažymos apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą formos patvirtinimo“

2000 m. liepos 18 d. Nr. VIII-1864 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas. Trečioji knyga „Šeimos teisė“