TEISINĖ PAGALBA. KAIP JĄ GAUTI?

Kiekvienam kada nors yra iškilę kokių nors teisinių problemų: kilo ginčas dėl žemės, užgriuvo skyrybų byla ar teko gintis nuo biurokratų ne­veiklumo. Tačiau ką daryti, jei teisinei konsultacijai ar advokatui samdyti nėra pinigų? Tokiose situa-cijose galima pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba.

Kas yra valstybės garantuojama teisinė pagalba?

2005 metų gegužės 1 dieną įsigaliojo Teisingumo ministerijos parengtas ir Seimo priimtas naujas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įsta­tymas. Šis įstatymas nustato dviejų lygių teisinę pagalbą – pirminę ir antrinę.

Pirminė teisinė pagalba – tai teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir teisinio pobūdžio dokumen­tų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, rengimas. Ši teisinė pagalba apima ir patarimus dėl ginčo išsprendimo be teismo, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo bei taikos sutarties parengimą.

Antrinė teisinė pagalba – tai dokumentų ren­gimas, gynyba ir atstovavimas bylose (teisme), įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išanks-tinio ginčo sprendimo ne teisme atveju, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Be to, ši teisinė pagalba apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pa-reikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

Kam ir kokiomis sąlygomis teikiama teisinė pagalba?

Pirminę teisinę pagalbą nemokamai turi teisę gauti visi Lietuvos piliečiai, kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvoje bei kitose ES valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys ir kiti Lietuvos tarptautinėse sutar­tyse nurodyti asmenys.

Pirminę teisinę pagalbą Vilkaviškio rajono savivaldybės gyventojams (tik fiziniams asmenims) organizuoja ir teikia Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos juristai.

Norint gauti pirminę teisinę pagalbą, nepriva­loma deklaruoti savo pajamų ir turto.

Norint gauti pirminę teisinę pagalbą reikia kreiptis į savivaldybės administraciją pagal savo deklaruotą gyvenamąją (jeigu niekur nedeklaruota, tai pagal gyvenamąją) vietą.

Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto po kreipimosi. Jei nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, turi būti pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 die­nos nuo kreipimosi dienos.

Pirminę teisinę pagalbą turi teikti savivaldybės administracijos paskirti valstybės tarnautojai, kuriems nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos. Tai gali daryti advokatai ar jų profesinės bendrijos, taip pat viešosios įstaigos, jei su jais savivaldybės yra sudariusios sutartį. Pačios savivaldybės pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą.

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės administracijos direktoriaus arba jo įgalioto asmens sprendimu.

Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Jeigu paaiškėja, kad pareiškėjui reikės antrinės teisinės pagalbos, pirminę teisinę pagalbą teikiantis asmuo jam padeda surašyti ar pats surašo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą.

Kai žmogus kreipiasi dėl tos savivaldybės, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, įstaigos veiksmų ar neveikimo, tuomet teisinę pagalbą teikiantis tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą. Jei pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, jeigu su tokia įstaiga savivaldybė yra sudariusi sutartį, arba į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.

Pirminė teisinė pagalba neteikiama:

• Kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti;

•     Kai pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta išsami advokato konsultacija arba yra akivaizdu, kad jis tokią konsultaciją gali gauti nesinaudodamas šio įstatymo nustatyta valstybės garantuojama teisine pagalba;

•     Kai pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus.

Antrinę teisinę pagalbą asmenys gauna tik

tuomet, jei jų turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą.

Įstatyme nurodyti asmenys, kuriems antrinė teisinė pagalba teikiama, neatsižvelgiant į jų tur­tą ir pajamas:

1)        asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžia­mojo proceso kodekso 51 straipsnį;

2)   nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

3)   asmenys, turintys teisę į socialinę pašalpą pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims) įstatymą;

4)   asmenys, valstybės išlaikomi stacionariose globos įstaigose;

5)   asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumas arba kurie yra pripažinti nedarbingais, taip pat šių asmenų globėjai, kai valstybės garantuoja-ma teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

6)   asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;

7)        asmenys, sergantys sunkiomis psichikos ligomis, kai sprendžiami jų priverstinio paguldymo į psichiatrijos įstaigą ir gydymo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą ir jų globėjai, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti;

8)   kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.